Pavasarį visada norisi kažką išvalyti. Langus. Spintas. Mintis. Žarnas.
Seniau žmonės rimtai valydavo ir kaminus. Išardydavo, iškrapštydavo suodžius, šveisdavo, kad ugnis eitų švari, kad dūmai nekibtų, kad namai kvėpuotų lengviau. Ir man visada atrodė, kad alksnis yra būtent toks medis – skirtas valymui.
Ne tik pečių.
Lietuvoje auga du – Alnus glutinosa – Juodalksnis ir Alnus incana – Baltalksnis. Abu iš beržinių šeimos. Abu mėgsta drėgmę, todėl dažniausiai rasite juos prie upių, ežerų, griovių pakraščiuose. Abu kuklūs. Nei puošnūs, nei madingi. Bet kai reikia padaryti darbą – jie padaro.
Žiemos vaistas kišenėje
Žiemą, kai medžiai nuogi, ant Alksnių šakų lieka maži, kieti, tamsūs konkorėžiai. Atrodo, nieko ypatingo. Bet juose – stiprybė ir žiemos vaistas.
Juose gausu taninų – medžiagų, kurios sutraukia. Sutraukia gleivinę, mažina išskyras, stabdo kraujavimą, slopina uždegimą. Tai viena stipriausių lietuviškų sutraukiančių žaliavų.
Kai „atsidaro dugnas“ – kaip sakydavo senoliai – kai žarnynas paleidžia, kai prasideda lėtinis kolitas ar ūmus viduriavimas, alksnio nuoviras veikia greitai. Kartais pagerėjimas juntamas jau per dieną ar dvi.
Be dramų. Be triukšmo. Tyliai ir tvirtai.
Gerklė, dantenos ir kiti subtilūs reikalai
Alksnis nuo seno buvo gleivinių medis. Stiprus nuoviras tinka gerklės uždegimams, anginai, laringitui. Skalavimai kelis kartus per dieną padeda sumažinti tinimą, sutraukti gleivinę, nuraminti sudirgimą. Dantenų kraujavimas? Vėl tas pats tamsus nuoviras. Burnos gleivinės uždegimai? Skalavimai. Kantriai, be skubos. Alksnis neturi saldumo. Jis neturi kvapnios romantikos. Jis turi charakterį.
Yra kūno vietų, apie kurias kalbėti nemadinga, bet problemos – labai tikros. Hemorojus. Uždegimai. Šlapiuojanti egzema. Alksnio žievės ar konkorėžių stiprus nuoviras nuo seno naudotas sėdimosioms vonelėms. Jis sausina, sutraukia, mažina uždegimą. Energetiškai – vėsina ir „sutvarko perteklių“.
Tai medis, kuris ateina tada, kai per daug drėgmės. Per daug išskyrų. Per daug uždegimo.
Lapai, kurie krenta žali
Alksnio lapai nukrenta dar žali ir pageltonuoja jau gulėdami ant žemės. Tarsi medis nenorėtų atiduoti spalvos per anksti. Jauni lapai – švelnesni nei konkorėžiai. Juos galima naudoti kompresams, pėdų vonelėms, lengviems odos uždegimams. Juose yra fitoncidų ir glikozidų – medžio apsauga, kurią galime pasiskolinti ir mes. Kai kurie net fermentuoja jaunus lapus ir ruošia lengvai sutraukiančią arbatą. Galima pavasarį ir vantų pasidaryti iš jų šakelių, tai kvapni pirtelė bus.
Žievė ir oranžinė paslaptis
Pažeidus baltalksnį, jo balta mediena akimirksniu parausta – ryškiai oranžine spalva. Kaip mums susižeidus, kraujas skuba į paviršių valyti žaizdos ir gydyti ją, užtraukti, taip ir šis medis savo oranžinį kraują kelia į viršų. Žievė – stipriai sutraukianti. Joje gausu taninų ir triterpenų, tarp jų ir betulino – junginio, kuris moksliniuose tyrimuose analizuojamas dėl antiproliferacinių savybių.
Gerai. Pabandysiu paaiškinti, kas tai per savybės be baltų chalatų rimtumo. Žodis ilgas, bet mintis paprasta.
„Proliferacija“ reiškia dauginimąsi.
„Anti“ reiškia prieš.
Taigi – antiproliferacinis = „prieš nekontroliuojamą dauginimąsi“.
Įsivaizduokite ląsteles kaip labai entuziastingus kaimo šventės dalyvius. Normaliai jos ateina, pabūna, padirba, išeina. Viskas tvarkoje. Bet kartais atsiranda viena ląstelė, kuri nusprendžia: „Aš čia pasiliksiu. Ir dar pasikviesiu pusbrolius. Ir jų pusbrolius. Ir visi čia statysim palapines.“ Ir staiga – vietoj ramios šventės – chaosas. Pažįstama? Tai va, kai kūne prasideda šitas ląstelių chaosas – tai jau primena auglį.
Kai sakoma, kad tam tikras augalas turi antiproliferacinių savybių, tai reiškia, kad jo medžiagos laboratoriniuose tyrimuose parodė gebėjimą:
- sulėtinti ląstelių dauginimąsi
- sustabdyti nenormalų jų augimą
- kartais paskatinti „netvarkingas“ ląsteles susinaikinti (apoptozę – savanorišką išėjimą iš vakarėlio)
Pavyzdžiui, Alksnio žievėje esantys triterpenai (kaip betulinas) yra tiriami dėl tokio poveikio. Bet čia labai svarbi dalis: tai nereiškia, kad išgėrus alksnio arbatos „pasitrauks vėžys“. Tai reiškia, kad mokslininkai mėgintuvėlyje ar ląstelių kultūrose mato įdomų poveikį, kurį verta tyrinėti toliau.
Antiproliferacinis = „ei, užteks statyti tas palapines“. O Alksnis, panašu, moka ramiai pasakyti:
„Vakarėlis baigtas. Skirstomės.“
Liaudies medicinoje alksnis buvo naudojamas reumatui, podagrai, sąnarių skausmams. Tepalai su taukais, nuovirai, vonios – viskas paprasta, bet apgalvota. Žievę rinkti reikia atsargiai – medis gyvas, ir mes nesame vieninteliai jo naudotojai.
Kaip Alksnis veikia gamtoje
Alksnis – tikras ekologinis darbininkas. Jo šaknys turi azotą kaupiančias bakterijas, todėl jis gerina dirvožemį ir stiprina aplink augančių augalų gyvybingumą. Nukritę lapai praturtina žemę organinėmis medžiagomis. Prie vandens augantis Alksnis daro įtaką ir vandens telkiniams. Į vandenį patenkantys taninai švelniai veikia jo cheminę sudėtį, padeda palaikyti mikroorganizmų pusiausvyrą. Tokie vandens telkiniai dažnai pasižymi savitu biologiniu stabilumu. Akvariumistai, gal ir jums jis gali būti naudingas?
Trumpaamžis medis, bet labai svarbus. Miško sanitaras.
Paprastas namų receptas
Jei norite išbandyti – pradėkite nuo paprasčiausio.
1 valgomasis šaukštas smulkintų Alksnio konkorėžių
250 ml vandens
Virti 10-15 minučių, nukošti.
Gerti po 50-100 ml 2-3 kartus per dieną, kai reikia sutraukti ir sustabdyti.
Naudoti gerklės skalavimams.
Plovimams ar sėdimosioms vonelėms.
Jei norite ilgiau galiojančios formos – galima pasigaminti tinktūrą (1 dalis konkorėžių ir 5 dalys 40-50 % alkoholio, laikyti 3-4 savaites). Daugiau apie ekstraktų gamybą namuose, štai čia.
Atsargumas
Alksnis stiprus. Dėl didelio taninų kiekio jo nereikėtų vartoti ilgą laiką be pertraukų. Nėštumo metu, mažiems vaikams ar esant stiprioms alerginėms reakcijoms – tik pasitarus su specialistu.
Alksnis nėra Rožė. Jis ne Levanda. Jis nepuošia puokščių ir neateina su saldžiu aromatu. Jis auga ten, kur drėgna, kartais pelkėta, kartais užmiršta. Bet kai reikia sustabdyti, sutraukti ir išvalyti – jis dirba be kalbų.
Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir skirta pažinti tradicinį augalų naudojimą bei jų istorines ir mokslines tyrimų kryptis. Aprašomi poveikiai, įskaitant minimus laboratoriniuose tyrimuose nustatytus antiproliferacinius ar kitus biologinius aktyvumus, nėra gydymo rekomendacijos. Augalų preparatai nepakeičia gydytojo konsultacijos, diagnostikos ar paskirto gydymo.
Sergant lėtinėmis ar sunkiomis ligomis, vartojant vaistus, nėštumo ar žindymo laikotarpiu bei vaikams – prieš naudojant bet kokius augalinius preparatus būtina pasitarti su kvalifikuotu specialistu.
Autorius neprisiima atsakomybės už savarankišką, neatsakingą ar netinkamą informacijos pritaikymą praktikoje. Gamta yra stipri. Todėl ir mes su ja turime elgtis atsakingai.
O čia, trumpas video apie Alksnius. Daugiau video apie vaistinius augalus, ir ne tik, galite rasti Gyvatos youtube kanale.
