Vaistinė Melisa (Melissa officinalis)

Pavadinimas Lietuviškai

Vaistinė Melisa

Pavadinimas Lotyniškai

Meslissa officinalis

Pavadinimas kitomis kalbomis

Lemon Balm, Balm, Sweet balm (Eng), Melisse, Herbe au citron, Celine, Citronne (FR), Melisse, Mutterkraut, Zitronenkraut, Konigsblume, Bienenkraut, Herzkraut (GE)

Šeima

Notrelinių – Lamiaceae

Atpažinimas gamtoje

Vaistinė Melisa (Melissa Officinalis) – daugiametis, aromatingas Notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas, natūraliai paplitęs Pietų ir Vidurio Europoje, tačiau Lietuvoje dažniausiai auginamas daržuose, sodybose, vaistinių augalų lysvėse. Kartais gali „pabėgti“ iš kultūrinių vietų ir augti pakelėse, sodybų pakraščiuose ar pusiau laukinėse vietose, tačiau tikrai laukinėse buveinėse aptinkama retai.

Augalas užauga iki ~30–80 cm aukščio, turi šakotą, minkštą, keturbriaunį stiebą. Lapai priešpriešiniai, kiaušiniški, švelniai plaukuoti, ryškiai dantytais kraštais, šviesiai ar sodriai žali. Pagrindinis ir patikimiausias atpažinimo požymis – kvapas: patrynus lapą tarp pirštų iškart juntamas šiltas, švelnus citrininis aromatas, kartais su lengvu saldumu ir žaliu, gaiviu fonu. Žiedai smulkūs, balkšvi arba labai šviesiai gelsvi, susitelkę lapų pažastyse; žydi nuo birželio iki rugpjūčio.

Vaistinei Melisai būdingas minkštumas – tiek išvaizdoje, tiek kvape: ji neturi aštraus, deginančio aromato, būdingo kai kurioms kitoms notrelinių šeimos atstovėms (pvz., Katžolei).

Praktinis patarimas: rinkdami Melisą, visada pasikliaukite kvapu – citrininė nata yra svarbiausias atskyrimo požymis. Venkite rinkti prie kelių ar intensyviai tręšiamose vietose. Rinkite ne daugiau nei 1/3 augalo nuo vieno kerelio, palikdami pakankamai lapų atsinaujinimui. Melisa – švelnus, bet jautrus augalas: rinkite ramiai, be skubos, gerbdami jos augimo ritmą ir savo santykį su ja.

Renkama augalo dalis

Antžeminę dalį (lapus ir viršūnes)

Kada rinkti

Patartina rinkti prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje, kai eterinių aliejų koncentracija yra didžiausia.

Energetika

Vėsinanti, džiovinanti

Skonis

Šiek tie kartus, rūgštus ir sutraukiantis. Melisa yra vienas iš nuostabiausių rūgštaus skonio pavyzdžių, kuris primena citrinas – iš čia ir jos dažnai naudojamas pavadinimas – Citrininė Melisa.

Poveikiai ir indikacijos

Poveikiai: Ramina nervų sistemą, atpalaiduojantis diaforetikas, antispazminis, karminatyvinis, prieš virusinis, nootropinis.

Indikacijos:

Nervų sistemą raminantis – tai yra vyraujantis Melisos poveikis. Švelnus atpalaiduojantis poveikis protui ir nervų sistemai.

Atpalaiduojantis diaforetikas (prakaitaviną skatinantis) – tai klasikinis augalas nuo karščiavimo, naudojamas visoje Europos liaudies medicinoje, ypač mažiems vaikams.

Karminatyvinis (Virškinimą gerinantis) – labai veiksmingai veikia virškinimo sistemą, t. y. padeda atpalaiduoti spazmus ir mėšlungį, gerina kraujotaką, išsklaido per didelį dujų ir vėjo kiekį virškinimo sistemoje.

Antispazminis: padės švelniai atpalaiduoti įtampą visame kūne, bet ypač širdies, kraujagyslių ir virškinamojo trakto srityse.

Prieš virusinis: Melisos eterinių aliejų sudedamosios dalys pasižymi aiškiu antivirusiniu poveikiu. Šiuo požiūriu Melisa dažniausiai naudojama virusinėms infekcijoms, ypač vaikų peršalimo ligoms, gydyti, tačiau ji taip pat dažnai naudojama vietiškai herpeso tipo virusinėms infekcijoms gydyti.

Nootropinis (gerinantis pažinimą ir atmintį bei palengvinanti mokymąsi): tai modernesnis vaistažolių poveikis, kuris apibrėžia priemonę, galinčią veiksmingai padėti pagerinti pažinimo funkciją. Augalai tai gali daryti keliais skirtingais būdais, bet aš Melisą priskirčiau nootropinių medžiagų kategorijai, kurios paprastai ramina nervų sistemą ir padeda sukoncentruoti išsiblaškiusį protą.

Sąsajos su organais

Nervų sistema, virškinimo sistema, širdis, imuninė sistema (karščiavimo mechanizmas).

Cheminė sudėtis

Eterinis aliejus (0,1-0,3 %): neuralis, geranalis, citralis (75-85%), citronelalis, linalolis, kariofileno oksidas ir daugybė terpenų; flavonoidų koncentracija nedidelė (luteolino-7-gliukozido ir ramnazino); polifenoliai (įskaitant protokatechuinę rūgštį, kofeino rūgštį, rozmarino rūgštį ir taninus); askorbo rūgštis (iki 150 mg%), triterpeninės rūgštys, pavyzdžiui, ursolio ir pomolo rūgštys, raugai (4-5%) ir kt.

Eteriniai aliejai, esantys Melisoje buvo gana gerai ištirti, kaip jie prisideda prie antivirusinio poveikio. Kadangi daugelis eterinių aliejų yra susiję su nervų sistema, visai tikėtina, kad jie taip pat lemia nervus veikiantį poveikį, nors jų yra tokios mažos dozės. Buvimas bioflavonoidų ir fenolinių rūgščių (polifenolių) paprastai visada lemia vėsinamąjį, raminamąjį poveikį karščiui ir uždegimui. Tikėtina, kad polifenoliai taip pat prisideda prie antivirusinio poveikio.

Elementas

Oras

Planeta

Jupiteris

Vartojimas

• Tinktūra: Man labai patinka šviežio augalo tinktūra. Ir aš specialiai sakau šviežio augalo, nes ji daug pranašesnė už džiovinto augalo tinktūrą. Taip yra todėl, kad džiovinant lapus prarandate tam tikrą kiekį eterinių eterinių aliejų, kurie greičiausiai yra atsakingi ir lemia didelę dalį vaistinio poveikio. Tai nėra pats vandeningiausias augalas, todėl dažniausiai šviežio augalo tinktūrai mėgstu naudoti 70-80 % alkoholio, o stipriausias santykis yra maždaug 1:3. Kai kurie žmonės ją ruošia iš džiovinto augalo, tam reikia 45 proc. alkoholio paprastai pakanka geram plataus spektro ekstraktui, bet vėlgi jūs prarasite eterinių aliejų džiovintų augalų tinktūroje.
• Užpilas (Arbata): Kaip jau keletą kartų minėta, Melisa yra ypatingai skanus augalas, tiekiamas kaip arbata. Tai taip pat yra tinkamiausias būdas karščiavimui gydyti. Čia galima naudoti šviežią arba džiovintą augalą.
• Hidrolatas: Kadangi Melisų eterinio aliejaus gamybos išeiga yra labai maža, o jo gamyba yra labai sudėtinga, distiliuotojai dažnai kohobuoja hidrolatą, kad padidintų išeigą. Toks kohobuotas hidrolatas nėra tinkamas terapijai ir gydymui. Tačiau daugelis distiliuoja Melisas būtent dėl hidrolato, o bet kokį aliejų laiko maloniu priedu. Todėl perkant reikėtų žinoti ką perkate. Melisų hidrolatas labiau ramina kūną nei protą, tačiau jis nėra pernelyg raminantis. Geras antioksidantas ir priešuždegiminė priemonė Melisa gali būti naudojama viena arba mišiniuose kaip odos valiklis ir bėrimams, sudirgimams bei egzemai malšinti. Įmaišykite į savo gaminamus losjonus ir kremus, skirtus kūno priežiūrai nuo senėjimo ir po saulės.

Dozės

• Infuzija (arbata) : Paprastai mėgstu 1-3 valgomuosius šaukštus žolės maždaug 350 ml vandens, nes paprastai arbatą ruošiu gana stiprią. Tačiau standartinės rekomendacijos yra 1-3 arbatiniai šaukšteliai 250 ml vandens. Trys kartai per dieną yra gana standartinis dažnumas.
• Tinktūra: galima vartoti gana didelėmis dozėmis, po 2-6 ml tris kartus per dieną, arba mikro dozėmis po 1-3 lašus.
• Hidrolatas: 30 ml – 1 l vandens. Išgerti per dieną.

Saugumas ir kontraindikacijos

Melisa paprastai laikoma švelniu ir saugiu augalu, skirtu bendriems vartojimui.

Energetinis/konstitucinis šalutinis poveikis: nors tai yra vėsinantis augalas, ji yra gana švelni ir nėra labai tikėtina, kad ką nors ypatingai atvėsins. Nors į tai vis dėlto reikėtų atsižvelgti. Leslie Tierra pažymi, kad atsargumo reikėtų, kai trūksta Yin su karščio požymiais – taip yra todėl, kad Melisa daugiausia džiovina ir sustiprintų Yin trūkumą, dėl kurio atsiranda karštis. Nors, jei ji būtų suderinta su drėkinančiais augalais, tai padėtų išspręsti šią problemą.

Sąveika su vaistais: dėl poveikio hipofizės ir skydliaukės liaukoms Melisa gali sumažinti sintetinio skydliaukės hormono veiksmingumą (tai būtų paprastai hipotiroiditu sergantys žmonės). Ir atvirkščiai, jei žmogus vartoja vaistus nuo hipertiroidito, ji gali susumuoti vaisto poveikį, o tai teoriškai reiškia, kad galima sumažinti vaisto dozę, nes gana tikėtina, kad Melisa yra saugesnė ir sveikesnė. Dėl savo nervų sistemą veikiančių savybių paprastai rekomenduojama atsargiai ją vartoti kartu su kitais raminamaisiais vaistais, pavyzdžiui, barbitūratais ar benzodiazepinais.

Receptai ir formulės

Vaikų arbata karščiuojant

Vaistinė Melisa (Melissa officinalis) 33%

Pipirmėtės (Mentha piperita) 33%

Šeivamedžio žiedai (Sambucus spp.) 33 %

Tai labai maloni švelni atpalaiduojanti ir prakaitavimą skatinant augalų, kuriuos gana malonu gerti kaip arbatą, formulė. Atminkite, kad karšta arbata yra geriausias būdas gydyti karščiavimą, nes karštas vanduo pats savaime yra sausinantis ir labiau linkęs judėti aukštyn ir į periferiją, o šaltas vanduo yra labiau diuretinis ir juda žemyn į inkstus. Dozavimas: 1 valgomasis šaukštas mišinio, užgeriant maždaug 230-350 ml vandens ir geriant per visą dieną. Geriausia vartoti vėlesnėse karščiavimo fazėse, kai karščiavimas pasiekia piką, o ne pradžioje, kai jie atrodo išblyškę ir jaučiasi šalti.

Virškinimo dėl nervinės įtampos trio

Vaistinė Melisa (Melissa officinalis) 33%

Katžolė (Nepeta cataria) 33%

Ramunėlės (Matricaria recutita) 33%

Čia matome gražų paprastą vaistažolių derinį, kuris veikia ir virškinimo sistemą, ir nervus raminančiai. Tai būtų visai tinkama pagalba tiems, kuriuos vargina dujų kaupimasis, pilvo pūtimas, pykinimas ir kiti bendri virškinimo simptomai, bet kartu ir nervingumas, nerimas, įtampa ar stresas. Nors tai puikus užpilas, jis taip pat gali būti naudojamas kaip tinktūra ir vartojamas visą dieną, kad sumažintų nervų sistemos tipo simptomus, veikdamas visą virškinamąjį traktą. Ramunėlės yra puikus šios formulės priedas, nes jos taip pat turi švelnių karčiųjų tonizuojamųjų savybių.

Nervų sistemą atstatantis trio

Vaistinė Melisa (Melissa officinalis) 33%

Avižos pieninės (Avena sativa) 33%

Šviesioji kalpokė (Scutellaria lateriflora) 33%

Čia mes atsisakome Melisos virškinimo trakto poveikio ir sutelksime dėmesį į jos poveikį nervų sistemai. Kalpokė ir Avižos sudaro neįtikėtiną pagrindą atkuriant perdegusią nervų sistemą. Į šią porą pridėjus Melisos, ji padeda „išlengvinti” šią porą ir padeda žolelėms giliau įsiskverbti į nervų sistemą, nes subalansuoja jų bendrą savybę nukreipti energiją žemyn. (Kalpokė yra karti = žemyn besileidžianti, o Avižos yra saldžios = žemyn besileidžiančios). Be to, ji suteikia šiek tiek daugiau raminamųjų ir atpalaiduojamųjų savybių.

Ezoterinė reikšmė

Simbolika ir kultūra:
Vaistinė Melisa nuo seno buvo siejama su širdimi, likimu ir dieviška globa. Antikinėje tradicijoje ji buvo laikoma „bičių augalu“ – tarpininke tarp žemės ir dangaus, bendruomenės ir dievų. Melisa naudota šventyklose, gydytojų ir vienuolių soduose, taip pat kasdienėse namų praktikose – kaip ramybės, saugumo ir palaimos augalas. Jos citrininis kvapas simbolizuoja šviesą, judėjimą ir gebėjimą išlikti gyvam nuolat besikeičiančiuose gyvenimo cikluose.

Psichosdvasinė reikšmė:
Ezoteriškai Melisa siejama su Didžiuoju Arkano X – Laimės Ratu (Fortūna). Ji atspindi gebėjimą judėti kartu su laiku, ne priešintis pokyčiams, o juos priimti kaip augimo dalį. Melisa padeda susitaikyti su likimu ne pasyviai, bet sąmoningai – per vidinį stabilumą ir širdies kryptį. Ji ramina protą, kuris linkęs į perteklių, nerimą ar užstrigimą mintyse, ir leidžia pereiti į stebėtojo būseną. Tai augalas, padedantis atkurti ryšį su savo gyvenimo kryptimi, tikslu ir vidine laime, nepriklausoma nuo išorinių aplinkybių.

Ritualinė rekomendacija:
Naudokite Melisą, kai jaučiatės pasimetę, įstrigę cikluose, apimti nerimo ar melancholijos, taip pat pereinamuosiuose gyvenimo etapuose. Ji tinka praktikoms, skirtoms protui nuraminti, širdžiai atverti ir priimti pokyčius. Melisa ypač naudinga ritualuose, kuriuose siekiama susivienyti su savo likimu, atkurti pasitikėjimą gyvenimo tėkme ir įsileisti sėkmę per vidinę pusiausvyrą, o ne kontrolę. Derinama su švelniais, raminančiais augalais, ji padeda pasiekti būseną, kurioje aiškumas kyla iš tylos, o judėjimas – iš ramybės.

Kur įsigyti

Džiovinta melisa

Melisų hidrolatas