Jei bent kartą gyvenime bandei domėtis vaistiniais augalais, tikriausiai labai greitai susidūrei su chaosu.
Vienur rašo, kad vienas augalas „valo kepenis“, kitur – kad „stiprina imunitetą“, trečiur – kad „padeda nuo visko“. Internetas pilnas receptų, sąrašų, stebuklingų mišinių ir prieštaringų patarimų. Vieni siūlo gerti litrą dilgėlių arbatos kasdien, kiti sako, kad to jokiu būdu negalima daryti. Ir kuo daugiau skaitai, tuo mažiau aišku nuo ko iš tikrųjų pradėti.
Todėl labai daug žmonių sustoja dar net nepradėję. Nes atrodo, kad žolininkystė yra per sudėtinga, reikalaujanti milžiniškų žinių, skirta tik „tikriems žolininkams“ arba žmonėms, gyvenantiems vienkiemyje tarp pievų.
Tačiau tiesa dažniausiai yra visiškai kita.
Vaistiniai augalai jau yra tavo gyvenime
Labai dažnai žmogus galvoja, kad „nieko nežino apie augalus“, nors jo virtuvėje jau yra ir Pipiras, ir Pipirmėtė, Čiobrelis, Cinamonas, Imbieras, Raudonėlis, Česnakas.
Mes naudojame vaistinius augalus kiekvieną dieną. Tik dažniausiai matome juos kaip arbatą, prieskonį, kvapą, skonį, o ne kaip sistemas, kurios veikia mūsų kūną, pojūčius, nervų sistemą ar emocinę būseną.
Ir būtent čia prasideda tikrasis augalų pažinimas. Ne nuo šimtų lotyniškų pavadinimų. Ne nuo sudėtingų receptų. O nuo gebėjimo stebėti ir jausti. Stebėti save, savo aplinką ir jausti ryšį.
Didžiausia klaida mokantis apie augalus
Viena dažniausių klaidų – bandymas mokytis augalus tik „protu“. Žmogus pradeda kaupti sąrašus, skaityti enciklopedijas, žymėtis poveikius, ieškoti „kokia žolė nuo ko“. Tačiau po kurio laiko supranta, kad realiose situacijose vis tiek nežino ką pasirinkti, kiek naudoti, kodėl vienam žmogui augalas padeda, o kitam ne, kaip suprasti ar augalas jam tinka.
Mes jau išmokę mąstyti apie savo kūną, kaip apie mechanizmą, kur sugedus ar klibant detalei, reikia ją sutepti ar suremontuoti. Tačiau mes nesame mechanizmai, mes esame ekosistemos santykyje su savo aplinka. Augalai taip pat yra ekosistemos augančios ekosistemose. Augalai nėra tabletės.
Tas pats augalas skirtingiems žmonėms gali veikti visiškai kitaip. Todėl tradicinėje žolininkystėje labai svarbus ne tik pats augalas, bet ir žmogaus būsena, organizmo tipas, pojūčiai, energetika, kontekstas.
Kodėl vieni augalai „veikia“, o kiti ne?
Labai dažnai problema nėra pats augalas. Problema – netinkamas pasirinkimas konkrečiam žmogui. Pavyzdžiui: vienam žmogui šildantis augalas padės, o kitam jis sukels dar daugiau įtampos ar sausumo. Vienam kartūs augalai taps palengvėjimu virškinimui, kitam – bus per stiprūs.
Todėl svarbu mokytis ne tik „ką augalas daro“, bet „kaip jis veikia būtent mane“.
Ir čia prasideda daug gilesnis santykis su augalais.
Kas yra augalų energetika?
Augalų energetika – tai būdas suprasti augalus ne tik per cheminę sudėtį, bet ir per jų poveikio kryptį. Kai kurie augalai šildo, kiti šaldo, vieni sausina, kiti drėkina, vieni aktyvina, kiti ramina.
Tai labai sena sistema, kuri įvairiomis formomis egzistavo tradicinėje Europos žolininkystėje, Kinų medicinoje, Ajurvedoje, liaudies medicinoje. Ir nors šiuolaikinis žmogus dažnai ieško „kokio augalo nuo konkrečios problemos“, praktikoje daug svarbiau suprasti kokios būsenos yra pats organizmas.
Augalų pažinimas prasideda nuo pojūčių
Vienas paprasčiausių būdų pradėti pažinti augalus – nustoti juos tik skaityti.
Pabandyk lėtai išgerti Pipirmėtės arbatą ir pajusti ką ji daro kūne, stebėti kaip kinta kvėpavimas, temperatūra, pojūčiai pilve, emocinė būsena.
Kitas augalas gali veikti visiškai kitaip. Būtent taip tradicinė žolininkystė šimtmečius ir buvo perduodama – per tiesioginį santykį, stebėjimą ir praktiką.
Ar reikia tapti žolininku?
Tikrai ne. Tam, kad palengvintum peršalimą, palaikytum virškinimą, geriau miegotum, suprastum savo kūno signalus, pradėtum naudoti augalus kasdienybėje, nereikia baigti medicinos studijų ar tapti profesionaliu žolininku. Dažniausiai užtenka suprasti pagrindinius principus, išmokti stebėti save, pradėti nuo kelių augalų ir nebijoti praktikos.
Kodėl žmonės vėl grįžta prie augalų?
Atrodo, kad kuo daugiau technologijų turime, kuo daugiau „civilizacijos”, progreso – tuo turėtumėme būti sveikesni, laimingesni. Tačiau realybėje susiduriame su visiškai priešinga situacija, labiau ilgimės kažko tikro. Žmonės pavargo nuo perteklinės informacijos, greitų sprendimų, atsiskyrimo nuo savo kūno, gyvenimo tik galvoje.
Augalai dažnai tampa būdu sulėtėti, vėl pajusti save, grįžti į santykį su gamta, mokytis stebėti ir prisiminti, kad kūnas nėra priešas ar mašina, kuriai reikia periodinės techninės priežiūros ar remonto.
Nuo ko pradėti?
Jei nori pradėti pažinti vaistinius augalus nepradėk nuo 100 augalų, nepradėk nuo sudėtingų receptų ir nebijok „suklysti“. Pradėk nuo vieno augalo, to, kuris pirmasis atkreipia dėmesį ar dažniau patenkta į akiratį. Pradėk nuo vieno skonio, vieno pojūčio, vienos arbatos puodelio.
Ir stebėk.
Dažniausiai tikrasis augalų pažinimas prasideda ne tada, kai sukaupi daug informacijos, o tada, kai pradedi kurti santykį.
Nori mokytis augalų praktiškai?
Jei nori:
- suprasti kaip naudoti vaistinius augalus kasdienybėje,
- pažinti augalų energetiką,
- išmokti ruošti tinktūras, arbatas ir kitus preparatus,
- geriau suprasti savo organizmą ir pojūčius,
kviečiu prisijungti prie mano Augalų ir savęs pažinimo kurso.
Tai praktinis žolininkystės kursas pradedantiesiems, kuriame augalus mokomės pažinti ne tik teoriškai, bet ir per tiesioginę patirtį, pojūčius bei santykį su savimi.
