Kuriant fitoterapines formules labai greitai paaiškėja viena paprasta, bet nepatogi tiesa: kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Arba kitaip – kuo daugiau giliniesi į vaistinius augalus, tuo aiškiau supranti, kiek daug dar lieka neatsakyta.
Pakliūti į fitoterapines painiavas labai lengva. Iš jų išsipainioti – gerokai sunkiau. Tam reikia ne paviršinio domėjimosi, o gilaus augalų pažinimo, kritinio mąstymo ir nuolatinio informacijos tikrinimo.
Ir tai nėra ženklas, kad su fitoterapija kažkas „ne taip“. Priešingai – tai ženklas, kad pradedi ją suprasti. Būtent dėl šios priežasties man taip artima žolininkystė ir fitoterapija: čia nėra galutinio taško, tik nuolatinis mokymasis ir gylis.
Kas yra fitoterapinės painiavos ir kodėl jos tokios dažnos
Fitoterapija nėra vien receptų rinkinys ar veikliųjų medžiagų sąrašas. Tai gyva, daugiasluoksnė sistema, kurioje svarbu:
- augalų energetika,
- jų sąveika tarpusavyje,
- naudojama augalo dalis,
- paruošimo būdas,
- kultūrinis ir gyvenimo būdo kontekstas.
Painiavos atsiranda tada, kai augalas vertinamas tik per vieną prizmę – pavyzdžiui, „aktyviąją medžiagą“ – ignoruojant visą likusį kontekstą.
Pastarosiomis savaitėmis galvoje sukiojasi organizmo valymosi poreikis, tad peržiūrėjau savo turimas vaistinių augalų atsargas, supratau, kad ne viską turiu ko noriu ir ėmiau gilintis į kokią gi formulę noriu sukurti ar net kelias. Šia tema domiuosi ne vieni metai ir dabar supratau, kiek mažai žinau 🙂 Tuo man ir patinka žolininkystė ar fitoterapija, ar kaip bepavadinsi, kad čia niekada nesibaigia tobulėjimas ir nuolatinis mokymasis.
Apie organizmo valymą galima kalbėti ir rašyti labai daug. Valymo lygmenų yra ne vienas. Todėl kai kalba eina apie “detox”, tai reikia suprasti ką, nuo ko, kodėl ir kaip valome.
Kodėl „detox“ sąvoka fitoterapijoje dažnai klaidina?
„Detox“ – tai šiuolaikinis terminas, dažnai uždengiantis labai skirtingus tikslus:
- žarnyno peristaltikos aktyvinimą,
- kepenų ir tulžies funkcijos palaikymą,
- mikrobiotos korekciją,
- uždegimo mažinimą,
- ar net psichoemocinės įtampos paleidimą.
Problema atsiranda tada, kai visi šie tikslai suplakami į vieną, neįvertinus, kad augalai veikia skirtingais lygmenimis ir kartais – net priešingomis kryptimis. Todėl organizmo valymas ar detox’as geriausiai vyksta jei daromas natūraliai, palaipsniškai, etapais ir visuminis.
Konkreti fitoterapinė painiava: „Šaltalankio žievė“
Žinau keletą rimtų formulių, kurios tikrai veikia, tačiau jos yra brangios ir iš augalų, kurie neauga pas mus. Esu vietinių augalų šalininkė, todėl, kad mes esame savo aplinkos dalis ir ta aplinka geriausiai atliepia mūsų poreikius. Taigi paėmusi “užsienietišką” detox formulę pradėjau ieškoti vietinių alternatyvų. Konkrečiai ieškojau Žaliojo Alavijo (Aloe ferox), kuris yra Afrikos gyventojas alternatyvos. Tai stiprus kartus, laisvinantis, gleivines veikiantis augalas. Jo funkcija formulėje yra stimuliuojantis laisvinamasis, tulžies ir peristaltikos aktyvinimas. Čia mes turime vietinių vaistinių alternatyvų Paprastojo Šaltekšnio (Frangula alnus, sen. Rhamnus frangula) žievė ar Rabarbaro (Rheum officinale) šaknis.
Pradėjus gilintis į Rhamnus frangula ir pakliuvau į fitoterapinę painiavą. Pirma painiava jau man įprasta, kai senesnis augalo botaninis pavadinimas buvo Rhamnus frangula, o dabar jis vadinamas Frangula alnus. Nelabai noriu gilintis kas turi tiek sportinio intereso ir kam, kaitalioti tuos pavadinimus, svarbu suprasti apie kokį gi augalą iš ties kalbama. Tada radau išsamų ir labai detalizuotą Rhamnus frangula aprašymą anglų kalba ir aišku labai apsidžiaugiau. Nuotraukoje gražusis ir šaunusis Dygliuotasis Šaltalankis ir galvoju, o kaip gerai, juk visai netoli manęs jis čia auga ir jau jaučiu kaip renku jo šakeles, džiovinų žievę ir…
Tik aišku, vienas šaltinis, man ne šaltinis. Nagrinėju toliau ir suprantu, kad čia kažkas labai supainiota. Pasitvirtinu atsivertusi Vaistinių augalų enciklopediją. Dygliuotasis Šaltalankis (Hippophae rhamnoides) ir Paprastasis Šaltekšnis (Frangula alnus) enciklopedijoje aprašyti vienas po kito, nes abu yra iš Š raidės 🙂
Taigi kokia čia įvyko painiava: nurodytame regis ir gerai aprašytame šaltinyje nuotraukos ir augalo aprašymas yra visiškai nesuderinami. Ar galiu pasitikėti aprašymu, kad ir kaip rimtai jis atrodytu? Ne, jau nebe. Ar tai pirmas atvejis? Taip pat ne. Todėl fanatiškas informacijos tikrinimas tampa gyvenimo būdu.
Taigi dažna fitoterapijos painiavų esminė problema:
pavadinimų sutapimas ≠ augalų tapatumas.
- Vienas augalas – Paprastasis Šaltekšnis, kurio žievė tradiciškai naudota kaip laisvinamoji priemonė.
- Kitas – Dygliuotasis Šaltalankis, vertinamas dėl uogų, aliejaus ir lapų, bet ne dėl žievės laisvinamojo poveikio.
Paprastasis Šaltekšnis ir Dygliuotasis Šaltalankis – kodėl tai ne tas pats
| Dygliuotasis Šaltalankis – Hippophae rhamnoides | Paprastasis Šaltekšnis – Frangula alnus (sin. Rhamnus frangula) |
| ŠEIMA: Elaeagnaceae | ŠEIMA: Rhamnaceae |
| NAUDOJAMOS DALYS: UOGOS, SĖKLOS, ALIEJUS, LAPAI | NAUDOJAMA DALIS: ŽIEVĖ |
| PAGRINDINĖS MEDŽIAGOS: vit. C, karotenoidai, riebalų rūgštys | PAGRINDINĖS MEDŽIAGOS: antrachinonų glikozidai (frangulinai) |
| Poveikis: Maistinis, atkuriantis, gleivines saugantis, priešuždegiminis | Poveikis: Stimuliuojantis laisvinamasis, veikia storąjį žarnyną. |
| Yra labai mažai tvirtų šaltinių, kad Hippophae rhamnoides žievė yra tradiciškai ar plačiai vartojama medicinoje ar fitoterapijoje, ypač lyginant su uogomis, aliejais ar lapais. Tačiau, tai kas yra rasite šiame straipsnyje. | Žaliava reikalauja brandinimo 1,5-2 m. arba 2-3 val kaitinimo, kad suirtų vėmimą sukeliantis antranolglikozidas frangularozidas. |
Jei šie augalai būtų supainioti, padėkmės galėtų būti nelabai pageidautinos:
- formulė neveikia taip, kaip tikėtasi,
- Norimo poveikio nėra
- o fitoterapija apkaltinama „neveiksmingumu“.
Iš tiesų problema ne augaluose, o neatpažintoje painiavoje.
Ką ši painiava mus moko apie darbą su vaistiniais augalais?
Kokia čia pamoka išmokta? Labai, labai, labai ir dar daug kartų labai svarbu atsirinkti informacijos šaltinius, patikrinti jų turinį ir informacijos pateikimo tikslą. Tikras darbas su augalais prasideda ne nuo atsakymų, o nuo klausimų:
- Kam ir kodėl noriu vartoti augalą?
- Kokia augalo vartojimo tradicija ir ką sako šiuolaikinis mokslas?
- Kokia naudojama dalis ir kodėl būtent ji?
- Kaip paruošti augalo dalį vartojimui, kad būtų norimas poveikis?
- Ar poveikis pagrįstas istoriniu vartojimu, farmakopejomis, ar tik šiuolaikiniu marketingu?
- Kokia augalo energetika ir kaip jis paveiks visą kūno konstituciją?
- Ar jis tinka konkrečiai būklei, ar tik „bendrai sveikatai“?
- ir daug kitų klausimų
Fitoterapija reikalauja gilaus savęs ir augalų pažinimo, lėto mąstymo. Ir būtent tai daro ją tokia vertinga.
Detox’o formulę kuriu toliau. Tai ne vienos dienos darbas. Gal todėl jos tokios brangios? 🙂
O jei norite giliai pažinti augalus, kviečiu užsukti į Enciklpediją ar mokytis to nuo toliniu būdu Materia Medica paskaitose.
